Lapkritį prasidėjo onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ įgyvendinama jubiliejinė – dešimties metų gimtadienį švenčianti – iniciatyva „Būk geras“, skatinanti kaulų čiulpų donorystę. Kitų metų vasario gale bus siekiama užsiregistravusiųjų tapti kaulų čiulpų donorais rekordo. Sykį tokiu donoru buvęs Robertas Dapkūnas tikina, kad kaulų čiulpų donorystė buvo džiuginanti patirtis.
„Apsidžiaugiau [sulaukęs iš Vilniaus Santariškių klinikos skambučio su žinia, kad esu reikalingas]. Žinojau, kad yra labai maža tikimybė, jog taip atitiks – mažesnė nei 1 proc. Kai man paskambino, tikrai jaučiausi kaip laimėjęs loterijoje“, – sako kaulų čiulpus prieš trejus metus donavęs R. Dapkūnas.
Jis ir šiandien puikiai atsimena procedūrą, kuri jo nė kiek negąsdino. R. Dapkūnas teigia žinojęs, kad teks leistis vaistus. „Po to važiavau į klinikas darytis aferezę. Paėmė kraują iš vienos rankos venos, su specialia aparatūra atskyrė iš kraujo kamienines ląsteles bei kaulų čiulpus ir kraują sugrąžino į kitos mano rankos veną“, – pasakoja vyras.
Procedūra buvo atliekama du kartus per dieną – nustatytu laiku ryte ir vakare. Tačiau R. Dapkūnas tvirtina jautęsis gana puikiai. „Net nesupratau, kodėl man davė nedarbingumo pažymėjimą nuo pat pirmos dienos. Gale, penktą dieną, jau galvą paskaudėjo, kaulus pamaudė, bet tikrai buvau darbingas“, – tikina R. Dapkūnas.
Anot jo, donavus kaulų čiulpus, apima labai geras jausmas: „Kad aš padariau viską, kas iš mano pusės, kad tai nenueis veltui, kad viskas bus gerai.“ Jis pasidomėjo, taigi žino, kad moteris, kuriai atiteko jo donuoti kaulų čiulpai, yra gyva ir sveika.
R. Dapkūno teigimu, jo artimieji sprendimą tapti kaulų čiulpų donoru palaikė ir juo didžiavosi. Tačiau iš aplinkinių, bendradarbių vyras neslepia sulaukdavęs klausimo, kokia jam iš to nauda. „Tai aš sakydavau – kokia man gali būti nauda? Juk žmogui gyvybę reikia išgelbėti. Sakau – žmonės, pagalvokite, ką tai reiškia. O kas, jei jums taip būtų“, – pasakoja vyras.
Skaitykite daugiau: kaunodiena.lt