Kaulų čiulpų donorystė

Lietuvoje kraujo vėžio diagnozę kasdien sužino 4 žmonės. Liga nesirenka nei pagal amžių, nei pagal socialinę padėtį ar profesiją, o daugeliui sergančiųjų vienintelė galimybė išgyventi – kaulų čiulpų transplantacija. Gal tas šiuo metu tikintis gyvenimu ir norintis gyventi žmogus yra seniai prarastas, bet nepamirštas vaikystės draugas…. Gali būti, kad jis dar vakar stovėjo užstrigęs tame pačiame automobilių kamštyje… O gal jis gyvena kitoje žemės rutulio pusėje ir miegodamas šiuo metu sapnuoja savo būsimus vaikus… Bet ar jis bučiuos jų dieviškas pėdutes – priklauso tik nuo kito žmogaus geranoriškumo. Tai priklauso nuo mūsų visų ir kiekvienas mes esame svarbus.

Šiame puslapyje pateikiama informacija apie kaulų čiulpų donorystę, registraciją į Lietuvos ir Pasaulio negiminingų kaulų čiulpų donorų registrus ir tai, kaip kiekvienas galime padėti gelbėti gyvybes.

Kas gi tie kaulų čiulpai?

Mūsų kraujas yra gaminamas kauluose esančioje akytoje medžiagoje – kaulų čiulpuose. Ten yra daug jaunų, nebrandžių kraujodaros ląstelių, kurios nuolat dauginasi, bręsta bei pakeičia jau pasenusias kraujo ląsteles. Tai vyksta nuolat – visą mūsų gyvenimą. Susirgus kraujo vėžiu, kaulų čiulpai vietoj sveikų kraujo ląstelių ima gaminti vėžines ląsteles – tuomet reikia skubiai pradėti gydymą.

Kodėl kaulų čiulpų donorystė tokia svarbi?

Vaikams ir suaugusiems, susirgusiems kraujo vėžiu, ne visada padeda gydymas vien vaistais (chemoterapija, imunoterapija). Daliai jų gali padėti tik donoro kaulų čiulpų (kamieninių kraujodaros ląstelių) transplantacija. Transplantacijos metu sergančio paciento kraujodaros ląstelės pakeičiamos sveikomis donoro ląstelėmis, kurios vėl gamina sveiką kraują. Visų pirma, donoro ieškoti pradedama tarp šeimos narių – tiriami broliai ir seserys, tačiau tikimybė surasti tinkamą donorą šeimoje yra tik apie 20 proc. Kitiems sergantiesiems būtina rasti tinkamą donorą Lietuvos ar Pasauliniame negiminingų kaulų čiulpų donorų registre. Deja, kartais net iš daugiau nei 39 milijonų savanorių kaulų čiulpų donorų nerandama tinkamo, todėl visi esame labai svarbūs. Galbūt Jūs esate tas vienintelis, kurio taip laukia mirtina liga sergantis žmogus – jį tikrai galima išgelbėti.

Kodėl svarbu plėsti Nacionalinį negiminingų kaulų čiulpų registrą?

Lietuviams genetiškai artimiausi yra lietuviai, todėl ir kur kas didesnė tikimybė rasti tinkamą donorą yra mūsų šalyje. Tai ne tik lemia mažesnes išlaidas valstybei, bet ir sutaupoma daug brangaus laiko, kuris itin svarbus sergantiems onkohematologinėmis ligomis.

Ar tai saugi procedūra?

Kaulų čiulpų donorystė visiškai nekenkia donoro organizmui, kadangi paimtos ląstelės atsistato per porą savaičių. Gydytojai ir žmonės, jau donavę savo kaulų čiulpus, vienbalsiai tikina, jog pati procedūra yra neskausminga, po jos netrukus galima grįžti į įprastą gyvenimą (darbą, mokslus ar netgi keliauti).

Kodėl svarbi ne kraujo grupė, o žmogaus leukocitiniai antigenai?

Kaulų čiulpų donorų tinkamumą pacientui lemia itin individualūs žmogaus leukocitiniai antigenai, pagal kuriuos ir nustatomas donoro ir paciento tapatumas. Pasitaiko tik tam tikrose etninėse grupėse vyraujančių žmogaus leukocitinių antigenų, todėl registras stengiasi pritraukti kuo daugiau žmonių iš įvairių etninių ir rasinių bendruomenių. Plečiant registrą didėja galimybės surasti negiminingus donorus visiems pacientams. Nacionaliniai registrai yra labai svarbūs, kadangi rasti tapatų donorą toje pačioje etninėje grupėje labiau tikėtina, paieška užtrunka trumpiau, ląstelių nereikia vežti. Kiekvienas donoras, užsiregistravęs mūsų šalies negiminingų kaulų čiulpų donorų registre, automatiškai pakliūna į Pasaulinį registrą.

Ar galiu būti kaulų čiulpų donoru?

  • Negiminingais kaulų čiulpų donorais gali būti visi sveiki*, geranoriški ir atsakingi asmenys.
  • Kadangi užsiregistravusio donoro gali prireikti tik po kelių ar keliolikos metų, į registrą įtraukiami asmenys nuo 18 iki 35 metų imtinai.
  • Esant negiminingų kaulų čiulpų donorų registre, donuoti galima iki 56 metų amžiaus.

 

*Kaulų čiulpų donorais negali būti asmenys, sergantys:

  • širdies ir kraujagyslių ligomis (pvz.: infarktu, išemine širdies liga),
  • plaučių ligomis (pvz.: sunkia bronchine astma, lėtine obstrukcine plaučių liga),
  • sunkia inkstų liga,
  • sunkia neurologine liga,
  • kraujo ligomis,
  • trombozėmis,
  • vėžiu,
  • metabolinėmis ligomis (pvz.: cukriniu diabetu),
  • autoimuninėmis ligomis (pvz.: reumatoidiniu artritu, išsėtine skleroze, autoimuniniu tiroiditu),
  • užkrečiamosiomis ligomis (ŽIV, hepatitu B ar C),
  • sunkiomis alerginėmis ligomis,
  • asmenys, priklausantys kraujo infekcijų rizikos grupei.

 

Kaulų čiulpų donorystė – tik 5 žingsniai

1. Registracija.

2. Įtraukimas į registrą.

3. Sveikatos patikra.

4. Donavimas.

5. Kaulų čiulpų transplantacija.

1. Registracija. Paimamas kraujo iš venos (apie 9 ml) arba žando gleivinės ląstelių mėginėlis ir užpildoma anketa apie sveikatą bei sutikimo forma būti įregistruotam į kaulų čiulpų donorų registrą.

2. Įtraukimas į registrą. Kraujo/ žando gleivinės ląstelių mėginys išsiunčiamas į laboratoriją, kur yra atliekamas žmogaus leukocitinių antigenų (ŽLA) tyrimas. Anoniminiai duomenys įrašomi į Lietuvos ir Pasaulio negiminingų donorų registrus. Taip tampama potencialiu kaulų čiulpų donoru.

3. Sveikatos patikra. Paaiškėjus, jog registre esantis donoras pagal imunologinius žymenis tinka pacientui, nuodugniai ir išsamiai ištiriama donoro sveikata ir suderinamas donavimo laikas.

4. Donavimas. Kaulų čiulpų paėmimo procedūra atliekama VUL Santaros klinikose. Donoras gali pasirinkti, ar donuoti kraujodaros kamienines ląsteles iš kraujo, ar iš pačių kaulų čiulpų.

4.1. Donavimas iš kraujo. Donorui 5 – 6 dienas po oda švirkščiamas preparatas, kuris padidina kraujodaros kamieninių ląstelių koncentraciją kraujyje tam, kad jas būtų galima surinkti. Tai saugu ir nekenksminga, tačiau gali šiek tiek pakilti temperatūra, pamausti kaulus. Penktą (kartais ir šeštą) dieną kamieninės ląstelės yra renkamos iš donoro rankų venų naudojant specialų aparatą. Ši procedūra vadinama afereze. Dalis kraujo paimama į aparatą, surenkamos kamieninės ląstelės, o visa kita grąžinama donorui. Paprastai procedūra trunka apie 4 – 5 valandas, tačiau surinktas ląstelių kiekis būna labai nedidelis – tik apie 100 – 300 ml. Aferezės procedūra yra saugi ir nekenksminga, naudojamos tik vienkartinės priemonės. Tą pačią ar kitą dieną galima vykti namo, o paimtas ląstelių kiekis atsistato per 2 savaites.

4.2. Donavimas iš kaulų čiulpų. Minėtas preparatas nėra švirkščiamas. Kamieninės ląstelės renkamos iš dubens kaulų operacinėje bendros nejautros metu. Paimama apie 700 – 1300 ml kaulų čiulpų su kamieninėmis ląstelėmis. Paėmimo metu donoras miega, tad nieko nejaučia. Po procedūros galima jausti bendrą silpnumą, gali pamausti dubens kaulus, bet šie nemalonumai yra laikini ir per keletą dienų praeina, o paimtas ląstelių skaičius atsistato per kelias savaites.

5. Kaulų čiulpų transplantacija. Surinkti kaulų čiulpai per 72 valandas privalo būti sulašinti pacientui. Jo laukia varginantis ir ilgas gydymas, tačiau tai vienintelis būdas įveikti kitaip nepagydomą kraujo vėžį, todėl kiekvieną, net ir sunkiausią minutę, šis žmogus, jo šeima bei draugai bus be galo dėkingi donorui, kuris suteikė galimybę gyventi. O tai nepalyginamai svarbiau, nei maži nemalonumai, patiriami donuojant kaulų čiulpus.

DONORYSTĖS MITAI

Uždavus klausimą, kodėl tiek nedaug lietuvių donuoja savo kaulų čiulpus sergantiesiems, sulaukiama tokio atsakymo: neretai žmonės bijo ir tiki įvairiais mūsų visuomenėje gajais mitais. Dažniausiai sutinkamas įsitikinimas, kad tai itin skausminga procedūra, po kurios būna ilgas reabilitacijos laikotarpis ar įvairios fizinės negalios. Vis tik, tai yra tik mitai, neturintys nieko bendra su tikrove.  Sužinok ir nugalėk savo baimę!

Kaulų čiulpų donavimas yra labai skausminga procedūra.
Kai kaulų čiulpai imami iš veninio kraujo, skausmingas tik pats adatos įdūrimas į veną, kaip kad imant kraują iš venos įprastiniam tyrimui. Juk tikriausiai esi tai patyręs duodamas kraują. O jei donoras pasirenka, kad čiulpai būtų paimti iš dubens kaulo, tuomet tai atliekama bendrosios nejautros metu. Donoras miega ir skausmo nejaučia. Po donacijos gali paskaudėti dūrio vietą, jeigu reikia, gydytojas skiria vaistų nuo skausmo
Duodant kaulų čiulpus, paimami kaulo gabalėliai.
Net ir donuojant kaulų čiulpus iš dubens kaulo, nėra pašalinamas kaulo gabalėlis! Išgelbėti žmogaus gyvybę pakanka skystosios kaulų čiulpų dalies, kuri yra kaulo viduje. Ji ištraukiama specialia adata bakstelėjus į dubens kauliuką.
Nedonuosiu, nes nenoriu turėti randų.
Dažniausiai kaulų čiulpai surenkami ne iš kaulų, o iš venos, todėl ant odos keletą dienų liks tik maža adatos dūrio žymelė, kuri labai greitai išnyks. Jei pasirinksi dovanoti kaulų čiulpus iš dubens kaulo, jie taip pat bus surenkami per adatą, apie donaciją kurį laiką primins tik nedideli taškeliai jų dūrio vietoje.
Donuojant ląsteles iš kraujo, neteksiu dviejų litrų kraujo.
Dažniausiai kaulų čiulpai yra donuojami surenkant juos iš kraujo. Jie surenkami specialiu aparatu iš venos, prieš tai 5 dienas į paodį leidžiant specialų preparatą, kuris kamieninėms kraujodaros ląstelėms - būtent toms, kurios ir reikalingos transplantacijai – padeda pereiti į kraują. Procedūros metu kraujas iš venos teka pro aparatą, jis surenka tik kamienines kraujodaros ląsteles, o visą kitą kraujo dalį grąžina atgal donorui. Donuojant šiuo būdu iš donoro paimama tik 100 – 300 ml kraujo.
Kaulų čiulpai paimami iš stuburo.
Surenkant kaulų čiulpus, stuburas lieka nepaliestas. Donuojant kaulų čiulpus iš kaulo, ląstelės surenkamos iš klubakaulio (jis yra žemiau stuburo, platus dubens kaulas). Tai atliekama bendrosios nejautros metu.
Po donavimo procedūros kaule liks skylė.
Net ir donuojant kaulų čiulpus iš kaulo, nepaimama jokia kietoji kaulų čiulpų dalis, todėl kaule nepadaroma skylė. Tai juk ne operacija! Sergančiajam reikalingos tik kaulų čiulpų kraujodaros ląstelės – skystoji kaulų čiulpų dalis.
Jei donuosiu kaulų čiulpų ląsteles, jos neatsigamins.
Dovanotos kaulų čiulpų ląstelės pilnai atsigamins per 2-6 savaites, Tu tikrai nepatirsi jokių ilgalaikių sveikatos sutrikimų.
Esu iš didelės šeimos, todėl, net jei man ir prireiktų kaulų čiulpų transplantacijos, kuris nors iš mano šeimos narių tikrai tiktų kaip donoras.
Reikalavimai donoro atitikimui yra kur kas didesni nei ta pati kraujo grupė (šiuo atveju ji netgi nėra svarbi). Donoro atitikimas nustatomas pagal imunologinius žymenis, kurių dalį paveldime iš mamos, dalį iš tėčio, o mūsų broliai ir seserys gali paveldėti nebūtinai tas pačias kombinacijas. Todėl tik vienam iš penkių ligonių galima rasti tinkamą donorą tarp šeimos narių, o likusiai daliai gelbėtojo ieškoma pasauliniame negiminingu kaulų čiulpų donorų registre.
Donavęs kaulų čiulpus tapsiu neįgaliu ir nebegalėsiu dirbti.
Donavęs kaulų čiuplus nepatirsi jokių ilgalaikių sutrikimų, nes kaulų čiulpai nuolat atsinaujina, net kai Tu miegi ar važiuoji automobiliu, jie gamina kraują, todėl didžioji dalis donorų sugrįžta į savo įprastą gyvenimą per keletą dienų. Galimi tik laikini nedideli negalavimai, tokie kaip bendras silpnumas
Tam, kad atsistatytų kaulų čiulpai turėsiu vartoti labai brangius vaistus.
Kaulų čiulpai pilnai atsinaujina savaime. Tau nebus reikalingi nei vaistai, nei nuolatinė gydytojo priežiūra.
Ligoninėje teks praleisti labai daug laiko.
Surinkus kamienines kraujodaros ląsteles iš kraujo (o tai trunka apie 5 valandas), įvertinama donoro savijauta. Jis dažniausiai išvyksta namo tą pačią ar kitą dieną. Surinkus kaulų čiulpus iš dubens kaulo paprastai donoras išvyksta namo kitą dieną ar dar po dienos.
Kaulų čiulpų donorystė neigiamai veikia vyrišką potenciją.
Kaulų čiulpų donorystė nėra susijusi su potencijos sutrikimais, nes tai visiškai nepriklauso nuo kaulų čiulpų.
Donore gali būti tik negimdžiusi moteris.
Kūdikio gimimas neturi jokių pasekmių nei kaulų čiulpams, nei donorystei. Tiek gimdžiausi, tiek negimdžiusi moteris gali tapti kaulų čiulpų donore. Tiesa, jei moteris turėjusi daug nėštumų, jos kraujyje gali atsirasti antikūnų prieš leukocitinius antigenus (pagal šiuos tapatinamas donoras ir recipientas) dėl sąlyčio su vaisiaus antigenais nėštumo metu, o tai gali įtakoti tam tikras komplikacijas po transplantacijos.
Taupysiu kaulų čiulpus: jų prireiks mano vaikui.
Kaulų čiulpai organizme nesikaupia. Jie nuolatos atsinaujina ir senas ląsteles pakeičia naujos. Ląstelių kiekį reguliuoja sudėtingi organizmo mechanizmai, todėl nuolatos užtikrinamas optimalus ląstelių kiekis. Be to tėvai tinka kaip donorai savo vaikams tik išimtinais atvejais.

Istorijos

„Mano pasiryžimas buvo labai aiškus, jausmas, kad galiu išgelbėti kitam žmogui gyvybę buvo viską nubloškiantis į šoną“

Karolio istorija

„Man net nekilo abejonių sutikti ar ne, juk kalbama apie kito žmogaus gyvybę“

Jurgitos istorija

Rimantės poelgis prieš 12 metų išgelbėjo gyvybę: norėčiau sutikti šį žmogų

Rimantės istorija

„Tai, ką patiria donoras yra tikrai nedidelė kaina, o sergančiajam suteikiama galimybė pasveikti“

Edvino istorija
Daugiau istorijų

Iniciatyva „Būk geras“

„Būk geras“ – nuo 2005 m. veikianti informacinė – agitacinė kampanija, kurios tikslas – pristatyti visuomenei kraujo vėžio ir kaulų čiulpų donorystės problemas, suteikti kuo daugiau informacijos apie tai, kaip kiekvienas iš mūsų gali prisidėti kovojant su šia liga ir paneigti vyraujančius mitus apie kaulų čiulpų donorystę.

Sužinokite daugiau

Susisiekite

Tel. +370 687 40952
El. p. info@kraujas.lt


© 2015 Asociacija „Kraujas“
Visos teisės saugomos
Sprendimas:
Morka Labs