Kasmet antrąjį gimtadienį švenčianti Aistė Strelčiūnė šiandien nė iš tolo neprimena merginos, kuri po pusę metų trukusio ūmios leukemijos gydymo į antrą daugiabučio aukštą užlipo su keturiais sustojimais. Už gyvybę ji dėkinga šeimos gydytojai ir savo bendraamžiui iš Vokietijos.
Pagrindinis simptomas – nedidelė temperatūra „Dėkoti turėčiau savo šeimos gydytojai, kadangi pati jokių specifinių simptomų tikrai nepastebėjau. Net minčių apie vėžį nebuvo, nes iš esmės savijauta buvo gera, vienintelis dalykas, kuris kamavo – nuovargis, mieguistumas, bet kas gi šiais laikais nepavargęs. Tuo metu man buvo geležies stokos anemija, todėl atrodė, kad nuovargis ir turi būti. Vėliau prasidėjo karščiavimas – laikėsi nedidelė 37,2-37,4 laipsnių temperatūra. Apie dvi savaites buvau namuose, gydytoja darė kraujo tyrimus, įtarė infekciją, bet kai pastebėjo, kad geriant antibiotikus temperatūra nukrenta, po to vėl pakyla, sunerimo ir išsiuntė į Santariškių klinikas. Tik perspėjo, kad gali į mane keistai žiūrėti, net pasišaipyti, nes tyrimai nebuvo labai blogi. Tačiau gydytoja, matyt, turėjo negerą nuojautą.
Skaitykite daugiau: Aistės istorija